Viešbučio kambariuose gimė pirmosios šios dienos emocijos – nuo ramaus susikaupimo iki švelnaus jaudulio. Abu ruošėsi tam pačiam momentui, kiekvienas savaip, bet su ta pačia mintimi.
Pasiruošimo tylą pakeitė bažnyčios rimtis ir laukimas. Kiekvienas žingsnis link altoriaus vedė juos arčiau to vienintelio „taip“.
Su šypsenomis ir lengvumu širdyse – jau kaip vyras ir žmona.
Bažnyčios rimtį pakeitė gyvas šurmulys – sveikinimai, šypsenos ir skambančios taurės. Tarp viso to gimė lengvos, tikros ir nepamirštamos akimirkos.
Tai buvo akimirka atsitraukti nuo visko ir sugrįžti vienas prie kito. Lengvai, natūraliai ir be pastangų gimė kadrai, kuriuose telpa visa jų dienos emocija.
Atvykus į šventės vietą, atsivėrė kita dienos pusė – sukurta iš detalių, šviesos ir nuotaikos. Viskas buvo paruošta vakarui, kuris dar tik įsibėgės.
Artimųjų žodžiai, pilni jausmo ir tikrumo, dar kartą priminė, kokia ypatinga yra ši diena.
Kai užgrojo pirmieji ritmai, vakaras virto tikra švente. Šokiai, muzika ir gera nuotaika lydėjo kiekvieną akimirką iki pat nakties.
