Saulė, šiluma ir gamtos ramybė sukūrė ypatingą atmosferą nuo pat pradžių. Po kupolu, lengvo vėjo lydimi, jie žengė į savo istorijos pradžią.
Po ceremonijos viskas prisipildė gyvybės – sveikinimai, juokas ir šilti susitikimai su brangiausiais žmonėmis. Tai buvo natūralus perėjimas į šventę, kuri dar tik įsibėgėjo.
Pirmoji fotosesijos stotelė – jau pažįstamas parkas, tačiau visai kitu ritmu. Po medžių šešėliais, toliau nuo kaitrios saulės, gimė švelnios ir jaukios akimirkos.
Palikę žalumą, persikėlėme prie Martyno Mažvydo bibliotekos, kur įkvėpimu tapo miesto architektūra. Švarių linijų ir erdvės fone atsiskleidė kitoks – modernesnis jų ryšio pojūtis.
Sugrįžę jie pasinėrė į vakaro šventę, kur kiekviena akimirka buvo apie buvimą kartu. Tai buvo gražus dienos tęsinys, pilnas gyvybės ir tikrų emocijų.
